-Kad sužinot, tai sužinotų, ne viduramžiais gyvenam, žinios sklinda ne lūpoms iš lūpų ir ne per bažnyčios bendruomenę. Su susiekimu problemų nėra, bet aš apskritai ne toks žmogus, kuris turint progą, mėgsta užgriūt kitus savo problemomis. Ir visada taip buvo, tai ne koks naujas bruožas. Kai namus buvo apėmus visiška dvasinė ir finansinė krizė, tai neprašiau jokios pagalbos. Mano bėdos buvo ir yra mano reikalas. Ir tokius žmones kaip aš labai sunku perkalbėti. Bet turėti tokį draugą, kuriam rūpi, ar tau išeina susitvarkyti su tom problemom, yra gerai. Nors paprastai asmenys kurie ryžtasi išsispręsti viską patys būna stiprūs ir jiems užtenka savęs, tačiau mane asmeniškai, vienatvė pražudytų. Kartais kai viskas stodavo į vietas, man į galvą šaudavo tokios mintys, jog mano artimiausieji kažkur žemės rutulio dugne, o aš čia. Visiškai vienas, be jokio peties atsiremti,-nors jo vidus buvo kažkoks dulkėtas, tačiau šis it iš reikalo sugebėjo išspausti lengvą šypseną, lyg parodydamas, jog su laiku išmoko ir su tuo susidoroti.-Aš ir pats nelikčiau pasirinkimo kryžkelėj. Draugo nuomonė svarbi, bet mano svarbiausia. Įsivaizduok, jeigu aš dabar Jadei nepatikčiau. Nesakau, kad patinku, mes nė sykio nebuvom susidūrę, bet jeigu taip atsitiktų, kad ji jaučia man antipatiją? Nebūtų labai smagu, jog geriausia draugė neigia tavo pasirinkimą. Bet ar dėl jos nuomonės viską nutrauktum? Tai būtų gana kvaila mano manymu. Net jei mama man kažką sakytų dėl tavęs, turbūt paklausčiau kodėl ji taip mano, bet jos nuomonė man toli gražu ne rodiklis,-nusijuokė Ash, nes tikrai jis ne tik amžiumi, bet ir savo mąstymu buvo išaugęs iš to laiko, kai negali pats visko apsvarstyti, būtinai turėjo įsikišti brandesnis, vyresnis žmogus. Stebint merginos ekspresijas, Irwinui pasidarė keista, kodėl jam kalbant Perrės veidas staiga surūgo. Greitai galvoje bandydamas atkurti žodžius kurie galėjo taip paveikti ją, Irwis net negalėjo suprasti kodėl taip nutiko, bet jam viduje kažkaip dėl graužė. Mažiausiai norėjo, jog dėl jo kaltės, jo pačio vadinamas spinduliukas prigestų. –Jeigu ne apie tave, tai apie ką kitą? Tikrai ne apie tą, kurią kartą pakviečiau į pasimatymą ir po to velniškai gailėjausi tai padaręs,-kukli, su kažkokiu gėdos prieskoniu šypsena pasirodė jo veide, nes tai ko gero buvo vienas iš nemaloniausių jo prisiminimų. Tos panelės aikštingumas ir begalinis nejuokingų, iškrypusių juokelių mėtymas, gerokai išgąsdino jaunuolį, kuris nuo to laiko pasimokė, kad po pirmos pažinties, nekvies merginų į rimtus pasimatymus. –Kad ir erzino, tai jiems gerai sekėsi, kantrybės turiu minimaliai, tai mane suerzint, yra vieni juokai,-numojo ranka Ashton, pagalvodamas, kad toks jo bruožas turėjo labai didelę įtaką jo gyvenimo kokybei. Akimis nusekdamas kur mergina eina, šis žvilgtelėjo į savo lėkštę, ir rodos suprato, kad jis iš tiesų nebuvo toks jau ir alkanas. Galbūt jam tik reikėjo lengvo prasiblaškymo, kad nuobodulį išsklaidytų vėlyvi pokalbiai virtuvėje įvairiomis temomis, bei senokai atvėsęs maistas lėkštėje. Merginos frazė „moteriškai rankai visada vyrai paklūsta“ įnešė kažkokį tornadą į jo galvą. Ji pasakė tokią velniškai taiklią tiesą, kad ir kaip Irwinui tai nepatiktų. Realiai, paskutiniuosius jo metus ir lėmė moters sugebėjimas apsukti aplink pirštą, bei jo vaikiškas patiklumas. Nejaugi visos merginos mokėjo tą daryti? Toks apmąstymas, vertė Ashton susipažinti su kiek kitokia mintim, jog Perrie tai ne vien panelė, sugebėjusi iš jo išmušti miegą, alkį, bei liūdesį iš pastarojo vidaus, tačiau tam tikromis situacijomis, ji galėjo būti viena iš tų, kuri sugebėtų išlaikyti Irwį savo galioje. Tokiais atvejais vaikinas nei atsipirtų, nei priešintųsi, turbūt pasiduotų smalsumui, bei moters prigimčiai valdyti. Kažkokios fantazijos įvarė vaikiną į užtrukusį transą. Kiek išplėtęs akis, dabar jis įsivaizdavo,kaip galėjo pats atrodyti čia sėdėdamas ir galvodamas apie dalykus kuriems šiuo metu čia buvo nei geras laikas, nei vieta. Jo pačio labui, net kruptelėti privertė duslus barbenimas į duris. Tokiu laiku jis niekada neįsileisdavo svečių, nebent jie būdavo kviesti, o ir Luke čia būti negalėjo. Kad ir koks išsiblaškęs ar užuomarša jis bebūtų,Hemmo niekada nepalikdavo raktų. Du gana tingūs jaunuoliai įsivedė vieną nerašytą taisyklę – raktus turi?Naudokis. Net jeigu ir vienas iš jų buvo namie, o kitas iš kažkur grįžta, duris atsirakina pats, antraip laukia naktis ant šalto ir dulkėto cemento grindų, bei smulkių akmenėlių, smėlio, purvo ir dar bala žino ko pilno durų kilimėlio. Užtruko vos sekundę, kol Ashtonui toptelėjo, jog Cal greičiausiai stovi už durų su visa savo manta. Net neatkreipdamas dėmesio į išbelstą morzės abecėlės tvarką, Irwis pirštu parodė mėlynakei, jog ši luktelėtų, kol pastarasis pakvies draugą vidun. Kaip nekeista, Calum ir Perrie suėjo lygiai taip pat gerai. Jeigu čia būtų daugiau erdvės, tai šis butas būtų paverstas geriausių draugų centru, o netrukus ir Pezz su visais savo daiktais atsikraustytų, padėtų Ashtonui valdyti padėtį. Tačiau vietos čia trūko ir bent kol kas tokios galimybės matyti nebuvo. Kas žino, gal ir šviesiaplaukės nežavėtų mintis gyventi su trimis tragiškai keistais vaikinais. Paspartinęs gana tingų savo žingsnį, Ash žvilgtelėjo pro durų akutę. Pastebėjęs Hoodo nemažą bagažą, jis greitai pastūmė savo ir Perrės batus kiek į šoną, kad draugo mantai ir jo platiems vyriškiems mostams užtektų vietos. Džiugu, jog ankštame koridoriuje nestovėjo nei viena stikliniais stiklais suderinta spintelė. Plačiai atvėręs duris, vaikinas net nebesistengė valdyti šypsenos. Jeigu būtų dar ilgiau palaikęs, šiam persitemptų veido raumenys. Greit žvilgtelėdamas ką panelė veikė virtuvėje, jis skubotai šyptelėjo ir netrukus grįžo į tą siaurą koridorių, kuris deja, nebuvo parengtas tokiems Calumo įgūžėjimams.
 
((sorri, kad taip išilginau, tikiuosi negausiu į galvą, kad čia klaidų belekiek, nes baisiai tingiu tikrint ir taisyt. ps - nebandykit rašyt tokio ilgio, tokiu atveju, laukit dijos su petelne ir pasiruoškit mano laginimui visus metus ))