24 ✯ mexican&french ✯ swindler ✯ heterosexual ✯ single

Sophios tėvai buvo profesionalūs vagys, aferistai, nusikaltėliai - čia jau kaip pavadinsite, taip nepagadinsite. Logiška - Sophios gimimas tik viską apsunkino, taigi nuo gimimo, iki maždaug 15 metų gyveno pas senelius, ir tik po 15 gyvenimo metų - tėvai sugalvojo 'susigrąžinti' dukrą, ir jau čia taip nutiko, kad ji vėl apsigyveno kartu su jais. Aišku, Sophios gyvenime jiems trūko ne dėl to, nes jie pajautė sąžinės graužatį, ar kažką panašaus - jiems reikėjo jos kaip daikto, skirto panaudoti būtent tik jų tikslams. Todėl galima sakyti, kad kurį laiką Sophia pati nežinojo, ko nori gyvenime - mokyklą teko pabaigti slapta, ir dar tuo pačiu metu ji privalėjo padėti tėvams, kas lėmė jos dabartinę profesiją.
Marquez buvo išmokyta savo tėvų, kaip reikia iš žmonių išvilioti pinigus, ir žiauriausia tai, jog visi pinigai - į tėvų fondą. Nesurinkta suma, kurią nustatydavo jos pačios tėvai, lemdavo ne tik smurtą, bet dar ir Sophios nakvojimą gatvėje. Tokį gyvenimą pakęsti turėjo iki pilnametystės, juk nepilnametis žmogus - mažai ką reiškė visuomenėje, ypatingai ten, kur ji gyveno - nebent, tas nepilnametis turėjo kažką pasiūlyti, kad gyventų kuo geresnį gyvenimą.
Lūžio taškas buvo tada, kai Sophios motina sutiko turtingą, tačiau pagyvenusį vyrą. Jis žadėjo jų šeimą 'ištraukti' iš tos duobės, tačiau mainais - Sophia turėtų už jo ištekėti. Kadangi jos motina niekada nejautė meilės dukrai, tai sutiko su tokiu pasiūlymų... bet, Esperanza net neatsisveikinusi su tėvais, artimaisiais visais, kurie tuo metu gyveno Meksikoje - grįžo pas senelius, o jie, jau kitą vakarą parūpino Sophiai skrydį į Majamį.
Kodėl Majamis? Motinai bei tėvui nežinant, čia įstojo į universitetą, pasibaigė ekonomikos studijas. Kadangi tik atvažiavusi į Majamį ir jau po tų studijų maždaug turėjo viziją, ką norėtų pasiekti šiame gyvenime, rado pirmąjį tikrą darbą - sekretorės. Gaila, bet ir čia jai nepasisekė, mat jos 'bosas' žiūrėjo į ją ne kaip į sekretorę. Marquez mėnesį laiko ignoravo jo 'tikruosius' tikslus, kol vieną vakarą, viskas pakrypo kiek žiauresne linkme - ir ji ilgai negalvodama, besigindama jį nudūrė. Žinoma, bėgti nuo teisėsaugos net neketino, nes kažkodėl buvo įsitikinusi, jog ji įrodys, kad visa tai buvo - gynyba. Tyrimas truko vienerius metus - tiek pat laiko Sophia praleido už grotų. Išėjusi į laisvę, prisiminė savo 'senąjį' pašaukimą, ir nesunkiai įsisuko aferizmo pasaulyje.